* Данный текст распознан в автоматическом режиме, поэтому может содержать ошибки

438 Gye — Gyv gyvena dang gyvantoriu. (=gyvenGysti, gysta, gydau, начинать петь, птьтъ; zaczynac ipiewad, spiewad. toju.). v. gyvStninkas. Gysta takstingaia. Gaidys gysta jau, Gyvas, -va, adv. gyval, живой; zywy. kelkite, se jau pragyda. v. giedoti. Kaip gyvai (уверяю тебя) noreja j i pakarti zmdgkarei (karunei). Ne Gyteleti, -leju, -lejau, несколько опра­ zinaa, ba bflsi gyvas. Gyvu Dievu виться отъ болезни; nieco popraипб sie na zdrowiu, stawad sie nieco reik begti. 16 gyvOsios vef6ia, t. y. ne apyciupai, ale tikral jieSka, pazdrowszym. Gytelete pagyteleja i l r k5l ras. 2) gyvs-g&lis, всякгй кто gas (u zifgas). жив» и здоров», решительно все; Gyti, gymi и gyju, gijaii, выздоравли­ вать; zdrowied. Jau lig6nis gyja. 2) kazdy со zyje i та zdrowie, hotdziuteczki. Gyvs-gSlis пй dvldesimприниматься (о растенлях»), ожи­ вать; przyjmowad sie (о ro&linach), ties pirmq metu. tur elti i kanumene.. 3) (kaip) gyvs glmes, шкакъ я odzywad. Kaip mStosi, ar gyn didживым» родился», поверьте мне; gas, medis pasodlntas? Musis pavSdajcie mi wiare. Kaip gyva gimusi sari gy&te atgyn. v. stafpti, stifpti, dar ne buvan valgiusi agufktu. sn svelkti. medumt. 4) gyvs llkqs, очень жад­ Gytina, -n5s, f. выздоравливанге, вы­ ный до чего-нибудь); bardzo iaздоровление; zdrowienie, wyzdrowie- komy, tapczywy. Boba gyva likusi nie. Lig6nas (=lig6nis, жем. Iig6ns) ant ariefkos, t. y. didelei n6ri. po kunigu ant gytinOs pasidrutina Gyvastis, -sties, m. и f. жизнь, источ­ ir pagija. v. gyti. ник» жизни; tycie. Мйзи. gyvastyje Gyvailoti, -loju, -lojau, (кое-какъ) про­ tokiQ sve6i<| ne turejova. SImet, kad биваться, поживать; (jdko toko) tik (tiktal) gyvasti, uztaikyti, t. y. trzymad sie, mied sie. Selp talp gy(kad) ne uzmuStum (kas). Sava gyvailoju, vos valkiojfls. 2) жить; 6yd, vasty pinna, syki girdejau ta. iHd. mieszkac. v. gelvelfcti, gyveleti, gy kar&ati inejus menkas tera gyva­ ёпЫ. stis. v. gyvybe. Gyvanis, -nia, m. (gyvftnis, acc. gy- Gyvata, -tos (= gyvata, -vStos), f. vflni), живое (въ ногте, рогу, ко­ жизнь, образ» жизни; tycie, sposob пыте); czula сгеёс сгаЛа (w pazzycia. K6kia ju. ten gyvata prasta. nogciu, rogu, kopycie). Naga. su 2) жилье, сельбище, селенге, сель­ gyvaniu ne piauk, bo skaudSs. Nuское хозяйство; mieszkanie, siedlim6vus raga. palykta (= palieTrti, pasko, osada, gospodarstwo wiejskie. linka) gyvanis arba gyvragis. v. gyvTen buva musu. gyvata, kur auga nagis, gyvonis. gruSia ana, t. y. ten gyveoome. Maza gyvata, t. y. mSza tuftq. turi. Gyvantonus и gyvStorius, -naus, m. Br61a ten gera gyvata, t. y. graze! житель, сельскш хозяин»: mieszkagyvena, gerl taukal, tr6bos, gyvoniec, gospodarz wiejski. Ce kitkart